Finland and Lithuania: Features of Historical Relations (until the beginning of the 17th century)

Authors

DOI:

https://doi.org/10.26485/me.2021.2-03

Keywords:

The Duchy of Finland, the Grand Duchy of Lithuania, the Polish-Lithuanian Commonwealth, historical relations, communication, longue duree period, historical culture.

Abstract

The article analyses the historical relations between the people who inhabited the territories of today’s Lithuania and Finland during the longue duree period (from the first contacts until the beginning of the 17th century). Two periods are distinguished: early period and contacts in historical times (the 12th – the beginning of the 17th centuries). The study, based on a rich historiography, provides a synthetic view on the issue. The article discusses the most important aspects of communication (from cultural-linguistic and economic exchanges in prehistoric times to the political-cultural contacts from the end of the 12th to the beginning of the 17thcenturies). The article highlights the mutual communication in the present-day territory of Lithuania, hence “the Lithuanian perspective”, and reflection of this communication in Lithuanian historical culture.

Author Biography

Aivas Ragauskas, Vilnius University, Lithuania

Research Professor. Research interests are: Publication and investigation of sources of the Late Middle Ages and Early Modern Times; Social history of the Late Middle Ages and Early Modern Times; History of education in the Late Middle Ages and Early Modern Times.

References

Kalevala: [epas]. (1972). Translated J. Marcinkevičius. Vilnius: Vaga.

Kalevala: suomių tautos epas. (1922). Translated A. Sabaliauskas. Kaunas.

Русские эпические песни (1981).

Aleksandravičius, E. (1994). Juzefo Ignaco Kraševskio fenomenas. In: Juzefas Ignacas Kraševskis. Kunigas (201–206). Vilnius: Sata.

Apanavičius, R. (2005). Baltai ir Baltijos finai: kaimynai ar giminaičiai? Tiltai. Priedas, 26, 27–33.

Balio, J. (2002). “Kalevala”. Tautosakos darbai, 24, 227–232.

Ben-Amos, D. (1999). Foreword. In: J. Y. Pentikäinen. Kalevala Mythology (I–XX). Transl. R. Poom. Indiana University Press.

Blažek, V. (2004). Balto-Fennic Mythological Names of Baltic Origin. Baltistica, 39, 189–194.

Bumblauskas, A. (2005). Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. [Vilnius]: R. Paknio leidykla.

Černiauskaitė, D. (2003). Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalevala ir Lietuva“ 2003 m. sausio 4 d. [online] http://straipsniai.lt/mokslas/tarptautine-moksline-konferencija-kalevala-ir-lietuva/ [15 05 2021].

Drotvinas, V. (2006). Iš etnonimų istorijos. Terminologija, 13, 160–169.

Frost, R. (2000). The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe 1558–1721. Pearson Education.

Garstein O. (1963–1992). Rome and the Counter-Reformation in Scandinavia. Until the Establishment of the S. Congregatio De Propaganda Fidei in 1622. Vol. 1-3. [Oslo]: Universitetsforlaget; [New York]: Oxford University Press.

Grickevičius, A. (2009). Vilniškė popiežiškoji seminarija 1583-1655 metais. Iš Lietuvos religinio ugdymo istorijos. Vilnius: VPU leidykla.

Grickevičius. A. (2011). Tridento Susirinkimo 18 kanono įgyvendinimo Lietuvoje pėdsakais. Soter, 40, 33–54.

Girininkas, A. (2000). Baltai prie Suomijos įlankos. Lietuvos archeologija, 19, 103–108.

Girininkas, A. (Ed.) (2006). Lietuvos istorija. T. 1: Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis. 2006. Vilnius: Baltos lankos.

Hämäläinen, N. (2013). “Do Not, Folk of the Future, Bring up a Child Crookedly”: Moral Intervention and Other Textual Practices by Elias Lönnrot. RMN Newsletter: Limited Sources, Boundless Possibilities. Textual Scholarship and the Challenges of Oral and Written Texts, 7, 43–57.

Heikkinen, S. (2015). Rewie. Arctos: Acta Philologica Fennica, 49, 278–280.

Ivanauskaitė (Eds.). Lietuvos ir Suomijos kultūriniai ryšiai besikeičiančioje Europoje. Seminaras: Plokščiai.

Janonienė, R. (2006). Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas. Lietuvos pilys, 1, 28–31.

Junttila, S. (2014). Naujausias senovės baltų ir finų kalbų kontaktų tyrimų penkiasdešimtmetis. Acta Linguistica Lithuanica, 71, 102–124.

Kajanto, L. (1997). Valentinus Thomae. In: Kansallisbiografia-verkkojulkaisu. Studia Biographica 4. Helsinki: Suomalaisen Kirjallisuuden Seura.

Kallio, P. (1998). Suomi(ttavia etymologioita). Virittaja, 4, 613–620.

Karvelis, D. (2015). Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547–1655 m. Vilnius: VPU leidykla.

Kasperovič, R. (2003). Adomo Mickevičiaus vertinimas suomių literatūros kritikoje. Žmogus ir žodis, 2, 68–72.

Kerbelytė, B. (2009). Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas. T. 4: Pasakojimai. Anekdotai. Oracijos. Kaunas: VDU leidykla.

Kitkauskas, N. (1986). Archeologų radiniai apie XII a. Lietuvą. Kultūros barai, 8, 65–66.

Kolupaila, S. (1950). Nemunas. Chicago: Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija.

Krawczuk, W. (2019). Wierni krolowi. Szwedzi i Finowie na uchodźstwie w Rzeczpospolitej Obojga Narodow w pierwszej połowie XVII wieku. Kraków: Towarzystwo Wydawnicze „Historia Iagellonica”.

Krupa, K. (1993). Książęta litewscy w Nowogrodzie Wielkim do 1430 r. Kwartalnik Historyczny, 1 (100), 29– 46.

Kundrotaitė, J. (2005). Baltiškieji elementai „Kalevaloje“. Magistro darbas. Vilnius: VPU. [online]. https://vb.vdu.lt/object/elaba:1824613/. [20. 05. 2021].

Laurinkienė, N. (2002). Baltų mitinis kalvis ir jo atitikmenys kitų tautų mitologinėse tradicijose. Tautosakos darbai, XVII, 87–101.

Mattsson, E. (2018). Furstinnan: en biografi om drottning Katarina Jagellonica. Vadstena: Bring to life.

Meinander, H. (2017). Suomijos istorija. iš švedų k. vertė M. Karvelis, S. Radzevičienė. Vilnius: Aukso žuvys.

Mikkola, J. J. (1931–1932). Finlandia a Wilno. Ateneum Wileńskie, 8, 136–142

Nuorteva, J. (1997). Suomalaisten ulkomainen opinkaynti ennen Turun akatemian perustamista 1640. Helsinki: Myynti, Tiedekirja.

Nuorteva, J. (2008). Johannes Jussoila. Biografiskt lexikon för Finland 1. Svenska tiden. [online]. http://www.blf.fi/artikel.php?id=18. [11.08. 2020]

Ragnar, Ö. K. (2004). Suomen ja Liettuan valiset suhteet ennen ja nyt – Suomijos ir Lietuvos tarpusavio ryšiai seniau ir dabar – Beziehungen zwischen Finnland und Litauen in Vergangenheit und Gegenwart. Helsinki: Suomi-Liettua kulttuurisäätiö.

Palkki, R., Lauerma, P., Kuutti, P. (2009). Historiallinen löytö: rudimenta – uusi suomen varhaiskielioppi. Virittaja, 1, 2–17;

Pawlikowska-Butterwick. W. (2014). A ‘Foreign’ Elite? The Territorial Origins of the Canons and Prelates of the Cathedral Chapter of Vilna in the Second Half of the Sixteenth Century. The Slavonic and East European Review, 1 (92), 48–80.

Pawlikowska-Butterwick, W. (2016). Property and Personal Relations in the Jurydyka of the Vilna Cathedral Chapter in the Sixteenth and Early Seventeenth Century (with Particular Reference to the Scandalous and Suspicious Misdeeds of Canon Isaac Fechtinus). Wschodni Rocznik Humanistyczny, 13, 53–82.

Piechnik, L. (1973). Początki Akademii Wileńskiej (1569–1600). Nasza Przeszłość, (40), 120–147.

Piechnik, L. (1987–1988). Seminaria duchowne w (archi)diecezji wileńskiej do 1939 r. Studia Teologiczne, 5–6, 201–231.

Piltz, A. (1995–1997). Petrus Erici. In: Svenskt biografiskt lexicon. Bd. 29. [online]. https://sok.riksarkivet.se/sbl/Presentation.aspx?id=7204&forceOrdinarySite=true [01 06 2021].

Pociūnas, A. et alii (Ed.) (2015). Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija XVII amžiuje. Kaunas: Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Poplatek, J. (1936). Wykaz alumnów Seminarium Papieskiego w Wilnie 1582–1773. Ateneum Wileńskie, (11), 218–282.

Poplatek, J. (1929). Powstanie Seminarjum Papieskiego w Wilnie. Ateneum Wileńskie, 1–2 (6), 47–48, 68– 71, 3–4, 430–438, 440–441, 448–450.

Porutis, A. (2013). Fenoskandijos istorija šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje. Historia universalis in Lithuania, 2, 85–97.

Prusinowska, J. (2002). Dwie pieśni – jeden świat. „Witolorauda” i „Kalevala”. Tautosakos darbai. (XVII), 70–77.

Путилов Б., Н. (Ed.) (1981). Русские эпические песни Карелии. Петрозаводск: Карелия.

Ragauskienė, R. (2014). Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės Vilniuje 1562 m. In: E. Sabaliauskas, A. (1963). Baltų ir Pabaltijo suomių kalbų santykiai. Lietuvių kalbotyros klausimai, 6, 109–136.

Saviščevas, E., Uzorka, M. (Eds.) (2014). Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai (82–122). Vilnius: Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai.

Skirius, J. (2007). Suomijos pilietis dr. Ragnaras Olleris – Lietuvos konsulas. Mokslas ir gyvenimas, 5, 10–12.

Skrodenis. S. (1989). Baltai ir jų šiaurės kaimynai. Lietuvių-estų-suomių senieji kultūriniai-folkloriniai ryšiai. Vilnius: Vaga.

Skrodenis, S. (Ed.) (1972). Kalbininko Kazimiero Jauniaus rankraštinis palikimas. Vilnius: Pergalė.

Skrodenis, S. (2000). Aukusti Robert Niemi ir politika. Žmogus ir žodis, 1, 41–49.

Skrodenis, S. (2002). Elias Lönnrotas ir lietuvių liaudies daina. Tautosakos darbai. 24, 124–136.

Skrodenis, S. (2003). Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių istorijos bruožai. In: S. Skrodenis, J.

Skrodenis, S. (2005). Lietuva Suomijos spaudoje XIX a. pabaigoje. In: Lietuvių raštijos istorijos studijos. T. 1: Iš spaudos draudimo istorijos (133–141). A. Ragauskas, D. Vaišnienė (Eds.). Vilnius: VPU leidykla.

Skrodenis, S. (2007). Lietuvos ir Suomijos draugija 1927–2000: istorijos apybraiža. Vilnius: Džiugas.

Skrodenis, S. (2009). Suomija ir Lietuva. Istorinių ir kultūrinių ryšių vagos. Straipsnių rinkinys. Vilnius-Helsinkis: Margi raštai.

Skrodenis, S. (2010). Ąžuolo poetinio vaizdo suomiškosios ir lietuviškosios paralelės. In: S. Skrodenis, S. (Ed.) (2010). Ąžuolas folklore ir kultūroje (82–101). Šilalė [Vilnius]: VPU leidykla.

Skrodenis, S. (2015). Suomijos gvardijos šauliai Lietuvoje (1854-1855 m.). Vilnius: LEU leidykla.

Skrodenis, S. (2016). Lakštingalų krašto šiluma: suomių rašytoja Maila Talvio ir Lietuva. Vilnius: LEU leidykla.

Šlekonytė, J. (2010). Gigantiškas jautis lietuvių folklore: vaizdinio ypatumų ir genezės klausimu. Res Humanitariae, 7, 142–160.

Stepanova, E. (2011). Reflections of Belief Systems in Karelian and Lithuanian Laments: Shared Systems of Traditional Referentiality? Archaelogia Baltica, 15, 128–143.

Tamošaitis, M. (2008). Lietuvių ir suomių santykiai istorijos verpetuose. Istorija, 69, 63–64.

Tęgowski, J. (1999). Pierwsze pokolenia Giedyminowiczow. Poznań–Wrocław: Wydawnictwo Historyczne.

Toivo, R. M. (2016). Faith and Magic in Early Modern Finland, New York: Palgrave Macmillan.

Ulčinaitė, E. (Ed.) (2010). Kalbų varžybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai. 2010. Vilnius: Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūma.

Ūsaitytė, J. (2009). Aukusti Roberto Niemio dzūkų tautosakos rinkinys: pretekstas, kontekstas ir tekstas. Tautosakos darbai, 37, 31–50.

Vaišvilaitė, I. (2009). Religinio ugdymo ir klero formavimo istorija Lietuvoje ir katalikiškame pasaulyje – kelios pastabos dėl Artūro Grickevičiaus knygos „Vilniškė popiežiškoji seminarija 1583-1655 metais”. Soter, 32 (60), 201–203.

Vanagas, A. (1966). Suomiški vietovardžiai Lietuvoje. Mokslas ir gyvenimas, 4, 28–29.

Vanagas, A. (1981). Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas.

Vanagas, A. (1988). Lietuvių vandenvardžiai. Vilnius: Mokslas. XV-XVI a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas, (2002). Contr. D. Narbutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Zielonka, R. (2016). Rola Alumnatu Papieskiego w Braniewie w próbach rekatolicyzacji Skandynawii w XVI i XVII w. Rocznik Elbląski, 27, 87–126.

Zielonka, R. (2017). Losy studentów alumnatu papieskiego w Braniewie w XVI i XVII wieku. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 3, 426.

Downloads

Published

2023-04-10

How to Cite

Ragauskas, A. (2023). Finland and Lithuania: Features of Historical Relations (until the beginning of the 17th century). Melusine. Old Literature and Culture, 15(2), 31–47. https://doi.org/10.26485/me.2021.2-03

Issue

Section

CONTEXTS AND REFERENCES